Callisto Caravário moris iha Courgnè, Italia, loron 8 junho 1903. Moris hosi família simples no fiar na’in. Tama Noviciado iha agosto 1918, iha loron 19 setembro 1919, Callisto Caravário halo premeira profissão religiosa nu’udar salesiano no continua estudo Filosofia. Iha loron 3 abril 1929 fila ba China no nia simu ordenação na’ilulik hosi Mons. Luis Versiglia iha loron 18 maio 1929. ba tinan rua hela iha Timor-Leste (1927-29) nudar asistente no katekista ba labarik kiak no abandonadu. Iha ninia surat numero 82, ne’ebé hakerek ba nia mama, nakonu ho saudades: “ sai amlulik, amlulik santu atu lori klamar sira ba Maromak; iha sira ema bele admira ninia domin tomak ba Maromak, ba ne’ebé nia prontu atu halo buat hotu, to’o sakrifísiu supremu ninia moris rasik: “mama oras-ne’e ó-nia Calisto la’ós ona ó-nian, nia tenke sai kompletamente Maromak nian, dedika kompletamente ba Na’I nia servisu. Iha loron 25 sira halo viajen ho ró iha mota Pak-kong. Depois para uitoan iha Ling Kong How. Iha meiudia sira hakur fali mota, hodi ba Li Thau Tzeui. Sira reza hela Angelus, derepente rona lian hakilar maka’as ida hosi tasi-ibun. Ema na’in sanulu resin, ho kilat sira ne’ebé hatudu, haruka ró atu tun iha tasi-ibun. Ema ne’ebé lori ró hetan obriga atu obedese. “Ho protesaun saida maka ita-boot halo viajen?” sira husu ba nia; ró-na’in: “Laiha ema ida, laiha ema ida maka impoin ida-ne’e ba misionáriu sira.” Mane na’in-rua halai ba ró no deskobre feto na’in-tolu iha abrigu nia kakuluk, ne’ebé sira hakarak lori sai, maibé Monseñor Luigi no don Callisto defende sira, hodi forma barreira ida. Kriminozu sira, hakilar, ho violentu dudu sira nia kilat nia tutun iha sira nia isin, ne’ebé monu ba rai. Bispu iha forsa atu ezorta Maria Thong: “Habo’ot ó-nia fiar”, enkuantu don Callisto bisu-bisu: “Jezús… Maria!”. Misionáriu sira hetan kesi no rasta ba ai-laran ida. Bandidu ida dehan: “Ita tenke halakon Igreja Katólika.” Monseñor Luigi no Don Callisto komprende katak tempu to’o ona atu fó sasin ba sira-nia fiar iha Kristu ho sira-nia moris. Sira kalma. Sira hahú reza ho lian makaʼas, hakruʼuk no hateke ba leten. Tiru dala lima hodi interompe sira nia elojia ékstatiku. Feto sira, ho matan-been, tenke tuir sira nia atakante sira, enkuantu labarik-mane sira hetan obriga atu sai lahó hateke ba kotuk. Nune’e sira, mate duni iha loron 25 fevereiro 1930, Iha 1976, Santo Padre Paulo VI declara nu’udar martírio, no iha loron 15 maio 1983, Santo Padre São João Paulo II declara nu’udar beato, hafoin iha loron 1 outubro 2000 declara sai santo.
Buona festa ba Familia Salesiana sira hotu.