Se abanbairua imi lakohi tama prizaun, utiliza eskola ne’e didi’ak

Se abanbairua imi lakohi tama prizaun, utiliza eskola ne’e didi’ak
asina plaka
Inaugurasaun  edifísiu  ampliasaun Escola Maria Auxiliadora nian

Dili – Inspetoria FMA Timor-Indonesia haksolok ohin, 29 Maiu 2015, tanba hodi Maromak nia grasa no benfeitór sira nia tulun konsege haluan Escola Base Maria Auxiliadora ho edifísiu foun ho aula ualu tan. Prezente iha serimónia ne’e Sua Ex.cia Sr. Primeiro Ministro Dr. Rui Maria de Aráujo no komitiva, Vice-Ministra Educação Sra. Dulce de Jesus Soares no mós Secretária do Estado Arte e Cultura, Sra. Maria Isabel de Jesus Ximenes. Aleinde ne’e, prezente mós aman-inan balun.

Serimónia hahu ho resesaun ba konvidadu ilustre sira husi alunu/a sira. Hafoin parte seluk serimónia nian konsiste iha diskursu sira iha salaun eskola nian, assinatura plaka nian ho bensan eskola nian no jantár konfraternizasaun nian.

Ir Alma Castagna FMA, nu’udar inspetora FMA TIN, iha ninia liafuan sira, aprezenta uitoan istória eskola “Maria Auxiliadora” nian ne’ebé hahú iha tinan 1998 ho irmán na’in tolu husi komunidade Balide nian ba destinatáriu sira husi bairru Comoro nian. Hafoin durante períodu liutiha Referendum, eskola ne’e hetan sunu husi milísia sira pro-Indonesia. Iha tempu governu ONU nian (UNTAET) husu atu loke fali eskola, no hodi sira-nia apoiu konsege hadi’ak fali.

Diskursu Ir Alma nian

Dr Rui AraujocaptionTuir Ir Alma, “eskola ne’e sai íkone ba ita hotu”. Nia razaun tanba “espriénsia ida-ne’e hanorin ita katak situasaun sira, neebé karik ita hanoin aat, loloos bele sai dezafiu, oportunidade atu reflete no halo buat ruma di’ak liu. Se irmán sira, sunu tiha eskola, deside atu husik no hala’o atividade seluk, oras ne’e ita la tuur iha-ne’e”.  Bele sai íkone ba ema ida, grupu ida, kongregasaun ida, maibé ba governu ida mós “atu buka ema nia di’ak”, no “nia sei hetan dalan atu to’o ba ninia objetivu”.

Señor Primeiro Ministro Dr. Rui, hahú nia diskursu hodi dehan katak loloos ita tenke agradese Señor Xanana Gusmão, nu’udar eis Primeiro Ministro, tanba nia mak loke dalan ba tulun finanseiru, no ohin nia mai de’it atu konklui obra ne’e. Iha nia diskursu nia salienta “prinsípiu kontinuidade nian” iha dezenvolvimentu. Dr. Rui dehan ba alunu/a sira katak “leader uluk hahú programa balun, leader ami kontnua no, ami hein, ita-boot sira kontinua fali iha futuru mai”. Nia foti fali fraze ne’ebé hakerek iha parede ho lia-portugés: “Quem abre uma escola fecha uma prisão” hodi dehan ba alunu/a  sira katak “se abanbairua imi lakohi tama prizaun, utiliza eskola ne’e didi’ak”. La kuran agradese mós kongregasaun saleziana mane no feto ba ninia apostoladu ba foin-sa’e sira nia formasaun umana. Primeiro Ministro salienta katak Governu konxiente ba Kreda, Kongregasaun sira, nia kontribuisaun ba formasaun leader sira ohin nian: “Leader sira agora nian mai husi Igreja Katólika nia kosar-been… inklui atan ha’u”. Tanba ne’e, ba ema edifisiu founne’ebé husu “tansá tenke apoia Igreja, Kongregasaun relijioza sira se eskola públika sira seidauk iha fasilidade kompletu?” nia dehan katak ninia argumentu mak “hotu-hotu serbisu atu lori kapasidade morál-intelektuál ba siadaun sira… No ne’e sei lori retornu ekonómiku, sosiál ba nasaun”.  Sr. Rui hato’o espetativa no esperansa atu, “utiliza didi’ak fasilidade ne’e; halo manutensaun di’ak atu uza tinan barak, tanba ho estabilidade no dame ita-nia rain nian. milísia sira sei la mai sunu tan”.

Diskursu datoluk husi Pe. Virgílio do Carmo SDB, provinsiál SDB sira-nian, durante nia omilia selebrasaun bensan nian. Nia husu tansá presiza bensan eskola ne’e, se Maromak prezente nafatin iha fatin hotu?  Fó bensan katak ita halo sai sagradu fatin ida, halo sai lulik. Iha kriasaun Maromak hakiak buat hotu iha nia tempu no iha nia fatin, Fatin eskola ne’e mak fatin lulik ida, tanba “fatin atu muda ema nia moris: husi la matenek ba matenek; husi beik ba matenek; husi nakukun ba naroman; husi mate ba moris”. Nune’e mós, “bensan haforsa atividade edukativa hotu hodi hametin fraze ne’eb’e Don Bosco repete beibeik ba alunu sira: ‘Maromak haree ó”. Nune’e, eskola nu’udar knuuk moris nian, transformasaun morin nian, ezije respeitu.

Ikusmai, Pe. Virgilio hodi parafrazeia Don Bosco nia hanorin  ba foin-sa’e sira nia hamenu ba alunu/a sira atu “husi ki’ik kedas aprende buat ne’ebé di’ak, sai boot, sai kaben-na’in ne’ebé di’ak, avó ne’ebé di’ak,  no sei mate mós di’ak. Nia kontráriu sei akontese, se sei ki’ik sai aat, sai ema boot aat no mate mós ladi’ak”.

Eskola Maria Auxiliadora iha aluna/u na’in 899, profesór/a na’in 41, inklu irmán na’in 10 no pesoál dosente-laek na’in hitu. Ho ampliasaun, eskola oras-ne’e iha aula 20.